Apie knygą "Dovana Sau"

Nesu rašytoja... Ir neturėjau jokių planų, net minčių rašyti knygą, besileisdama į
kelionę per Ispaniją. Norėjau tik vesti dienoraštį, kad atsiminčiau savo susivokimus
grįžusi namo. O jų buvo daug ir stiprių, tad rašiklio griebdavausi kiekvieną vakarą.
Dienos metu savo pastebėjimus balso žinutėmis įrašinėjau į telefoną, nes sustoti,
nusiimti kuprinę ir išsitraukti užrašinę buvo daug sudėtingiau... Tad vakarais
perrašinėjau tas padrikas mintis į sąsiuvinio lapus. Pakeleiviai matė mano darbą ir
vis klausinėjo, ką ten rašau? Pasidalinus ne vienas tarė „o, kaip įdomu, tau vertėtų
rašyti knygą“. Ir taip netikėtai gimė mintis – gal iš tiesų mano istorijos gali kažkam
pasitarnauti? Gal išties turiu kažką įdomaus papasakoti? Susivokimas, kad mano
patirtis galbūt kažką paguos, įkvėps ar padrąsins, man suteikė tiek daug jėgų! Kad
likusią kelionės dalį nepraleidau nei vienos dienos ir dirbau taip labai nuoširdžiai.

Šioje knygoje aprašau savo piligriminę kelionę per Ispanijos lygumas ir kalnus.
Drauge su pavasariu keliavau iš šalies pietų į šiaurę, link Santiago de Compostela
katedros. Į tuos laukus pabėgau nuo savo pabirusio gyvenimo, kuriame nebežinojau
ko griebtis. Norėjosi atsitraukti ir pasidaryti savo širdies bei galvos „inventorizacijas“.
Sustabdyti laiką ir viską peržiūrėti kritiškomis akimis iš šono, kad suprasti kas aš esu
iš tikrųjų? Ko aš noriu iš savo gyvenimo? Kur baigiasi mano tolerancijos ribos? Kur
aš išduodu save ir ištirpstu savo susikurtose ar primestose pareigose?

Ėjau lygiai mėnesį, bet perėjau visą savo gyvenimą, versdama biografinius metus,
kaip foto albumą mintyse. Iškilo daug įdomių istorijų iš praeities ir iš pakeleivių
pasakojimų. Kartais aprašiau labai nuobodžias ir monotoniškas kelio atkarpas,
kurios buvo tiek fiziškai, tiek psichologiškai sekinančios. Žinau, kad per stipriai
išsiplėčiau ir pripyliau siaubingai daug puslapių, bet labai norėjau, jog skaitytojas
pabūtų mano pakeleiviu, pajaustų ką iš tikrųjų reiškia būti piligrimu – širdimi, kuri
išdrįsta eiti viena ieškoti prasmės. Ši kelionė, man buvo didžiausia dovana sau, kuri
pakeitė gyvenimo trajektorijos kryptį ir tapo reikšmingu atskaitos tašku.

Ironiška, kad knygą parašiau per mėnesį, tačiau ją išleisti užtrukau 3 metus...
Momentais pykau ant savęs, kad judu taip lėtai, kad kartais užklumpa ištisi
stagnacijos mėnesiai. Tačiau taip nebuvo. Tuo metu vyko labai svarbūs, akimi
nematomi procesai. Ir knyga turėjo išlaukti savo tobulo laiko gimimui. Mano širdyje
turėjo nurimti audros, išsisklaidyti nuoskaudos ir išgaruoti pyktis, kurie trukdė
teisingai reziumuoti visą istoriją.

Ėjimas per Ispaniją padėjo suvokti, kad kasdien lygiai taip pat mūsų Camino driekiasi
per gyvenimo kasdienybę. Visi mes esame piligrimai tam tikra prasme... Tikiuosi, kad
pavyks užkrėsti skaitytoją tyru vaikišku gebėjimu džiaugtis mažais dalykais,
nuoširdžiu tikėjimu gerumu, žaismingu pozityvumu ir įkvėpti nuotaikingam gyvenimo
dovanų rinkimui. Kasdien!